Diana Giršiūtė: „Joga – mokslas ir menas, kviečiantis pažinti gyvybinę žmogaus energiją." I dalis

Prieš aštuonerius metus pradėjusi praktikuoti Ashtanga jogą, pamilo jos teikiamas naudas: stiprus, lankstus kūnas, atsparumas ligoms, stiprėjantis ryšys su savo vidiniu pasauliu. Prieš kelerius metus ėmė atrasti ir daugiau jogiškos tradicijos elementų: be fizinės jos pusės, pamilo meditacijas, mantrų skambesį. Ir tai perėjo į domėjimąsi Kundalini jogos tradicija. Dabar šias abi jogos kryptis derina ir apjungia savo kasdienybėje. Šiuo metu dirbdama sveikatos priežiūros sistemoje, kartu yra ir jogos mokytoja.

Dianos Giršiūtės asmeninio archyvo nuotraukos

Dianos Giršiūtės asmeninio archyvo nuotraukos

Mažiau populiari, bet Lietuvoje irgi gyvuojanti kita, panaši į Ashtanga praktikos stilių joga - tai Iyengar joga. Ji skirta sugrąžinti kūną į kuo didesnę simetriją/balansą, tinkama reabilitacijai (ir po traumų), naudojant papildomas priemones, tokias kaip pledai, jogos kaladėlės ir diržai, padedantys įeiti į tinkamą „kūno formą“ - padėtį. Skirtumas toks, kad šiame užsiėmime pabrėžiamas padėčių laikymas ilgesnį laiką, nėra greito perėjimo iš vienos pozos į kitą (kaip Vinyasa tipo užsiėmimuose).

Po truputį populiarėjanti dar viena jogos rūšis – tai Kundalini joga. Kundalini jogoje kvėpavimas derinamas kartu su fiziniu judėjimu, siekiant išlaisvinti gyvybinę energiją ir leisti jai judėti per visus žmogaus energetinius centrus – tai daugiau pojūčių ir būsenų joga, kuri balansuoja nervų ir endokrininės sistemų veiklą ir akcentuoja didelę jų svarbą šiuolaikinio žmogaus gyvenimo tempui.

Visuose jogos užsiėmimuose naudojamas kvėpavimo valdymas, tačiau Kundalini jogoje kvėpavimo technikų/būdų yra labai daug: kiekvieną techniką, jungiant su judesiu ir tikslingu dėmesio nukreipimu, kuriama tam tikra pratimų sekos „paskirtis“, kuri padės stiprinti nervų sistemą, didinti atsparumą ligoms, padės balansuoti hormonų sistemą ir pan. Kur dėmesys, ten energija – sako jogos menas.

Dianos Gričiūtės asmeninio archyvo nuotraukos

Ar tenka susidurti su tam tikrais mitais, gaubiančiais jogos praktikas? Kaip galite juos paneigti ar gal vis tik tai tiesa?

Kaip ir kiekvienoje veikloje, kuri ima populiarėti ar ja užsiima vis daugiau žmonių, ima sklandyti mitai. Mitai atsiranda kartais iš nežinojimo, kartais tuomet, kai pakliūname į tas situacijas, kurioms dar nesame pasiruošę. Be abejo, tai kviečia išplėsti požiūrį ir patyrinėti – ar iš tiesų taip yra, kaip kažkas pasakoja? Džiaugiuosi, kad savo kelyje sutikau daug nuostabių mokytojų, kurie parodė, kad joga yra visokia, bet tuo pačiu ji peržengia visas įsivaizduojamas ribas – ją gali praktikuoti absoliučiai visi be išimties žmonės, sveiki ar sergantys, apkūnūs ar per mažą svorį turintys, daugiau ar mažiau lankstūs, tikintys ar netinkintys, valgantys ar nevalgantys mėsos, vyrai ar moterys, vaikai ar suaugusieji. Ribos išsitrina, tačiau lieka asmeninis patyrimas: technika, praktikos ilgis, gylis ir sudėtingumas tikrai skirsis, todėl pasirinkti ir atsirinkti visuomet padės geras jogos mokytojas.

Geras jogos mokytojas, perteikdamas jogos mokymus, kvies labiau pažinti save, lydės per iššūkius (pirmiausiai – ant kilimėlio) ir leis atrasti SAVO vidinę tiesą (religiją, mitybos tipą, norimą svorį ir t.t.). Tad labai linkiu surasti savąjį mokytoją.

Tradicinis interviu klausimas - sveikatingumas mada ar būtinybė?

Vienareikšmiškai – būtinybė. Sveikatingumas man yra visapusiškas rūpinimasis savo sveikata: tiek fiziškai, tiek emociškai, tiek mentaliai. Į tai įeina daugybė dalykų tokių kaip mityba, judėjimas, miegas, aplinka, kurioje gyvenu ir dirbu, poilsio – darbo režimas, žmonės, kurie mane supa ir su kuriais bendrauju, informacijos “vartojimas” (socialiniai tinklai, TV ir kita mano ausis ir akis pasiekianti medžiaga).

Taip diena iš dienos kuriu save. Kokia esu dabar, tai yra vakar dienos veiksmų pasekmė. Kokia būsiu rytoj, tai bus šiandien dienos rezultatas. Ir taip smagu prisiimti sėkmingus rezultatus, bet kai pasekmės ne visada tokios smagios (užpuolusi liga ir pan.), tuomet atsakomybės prisiimti nebenorime, tarsi ne mes patys būtume tai susikūrę (savo mažais kasdienybėje atliekamais veiksmais).

Tai gal pradėkime ne nuo pirmadienio. Ne nuo sausio 1. Tiesiog dabar. Šiandien. O ką galėčiau padaryti geriau dėl savęs, dėl savo geresnės savijautos jau šiandien? Vienu mažu žingsneliu pirmyn?

Joga nemažai turi skirtingų rūšių, kaip pasirinkti pagal save? Nuo ko rekomenduojate pradėti?

Pasaulyje gyvena milijardai žmonių, turinčių skirtingus charakterius ir temperamentus. Šie žmonės turi savo poreikius ir norus. Ir kaip gi kitaip - jų gyvenimuose vyksta daugybė skirtingų situacijų, įvykių ir klostosi nenuspėjamos aplinkybės. Tad kaip visoje toje nuolatinėje kaitoje išgyventi? Čia į pagalbą gali ateiti joga. Ji kalba apie savęs pažinimą bei savi-ugdymąsi, ir noriu pabrėžti, jog labiau ne apie savęs keitimą, o apie savo vidinio pasaulio pažinimą – charakterio, temperamento, norų, poreikių. Ir šis procesas yra kelionė. Savęs pažinimas ne visai trumpas kelias: kas tinka man, nebūtinai tiks kitam. Taip ir su jogos stiliais - skirtinguose gyvenimo etapuose, esant skirtingiems poreikiams, požiūriams ir norams, joga pasitarnaus skirtingai.

Kaip atsirinkti savo? Pirmiausiai savęs paklausti, kokie yra mano šio gyvenimo tarpsnio poreikiai: ar man norisi daugiau judėti, ar man norisi daugiau atsipalaiduoti, ar man norisi pasinerti į gilesnius savęs sluoksnius? 

Joga gali duoti viską, ko norime ir ko ieškome, tereikia pasitarti su artmiausiai esančiu jogos mokytoju ir nebijoti jo paklausti, kur galėtų kreiptis, jei jo vedamas jogos stilius šiuo metu nėra tinkamas.

Kalbant apie jogos rūšis, populiariausia pasaulyje ir tikrai dažnai sutinkama Lietuvoje – tai Hatha joga. Hatha joga yra bendrinis terminas, apibūdinantis bet kurios jogos rūšies fizinį aspektą. Dabartinėje jogos kalboje hatha reiškia lėtą, švelnesnę, bet kartu ir fiziškai aktyvią praktiką.

Dažnai Lietuvoje minimas ir Vinyasa Flow jogos pavadinimas. Šis terminas taip pat yra naudojamas daugeliui skirtingų jogos tipų apibūdinti: Vinyasa tipo užsiėmimai yra energingesni, apima asanų (padėčių) seką, kur kiekvienas judesys yra derinamas su kvėpavimu, nuolat judant iš vienos pozos į kitą. Ashtanga joga, kurią praktikuoju, yra Vinyasa jogos stiliaus pradininkė, ji taip pat yra greita, intensyvi ir dinamiška jogos rūšis, dažnai priskiriama prie nemažą fizinį (ir ne tik) iššūkį keliančių užsiėmimų, kur praktikuojama tam tikra tiksliai sudėliota padėčių seka ir visuomet ta pačia tvarka, kur reikia paplušėti ir įveikti fizines kūno (ar vidines, kaip pvz., baimė) ribas.

Mažiau populiarios, bet labai labai svarbios yra ir Restorative (Atkuriamoji) ir Yin jogos rūšys. Šiuose užsiėmimuose gali būti naudojamos papildomos priemonės (bet nebūtinai), skirtos palaikyti kūną, kai jis kelias minutes atsipalaiduoja išbūdamas tam tikroj padėty. Užduotis yra išlikti kiekvienoje pozoje pakankamai ilgai, jaučiant pasyvų tempimą. Šios praktikos yra skirtos ištempti kūno jungiamąjį audinį, ypač aplink sąnarius, ir jos veikia kaip priešprieša į daugiau judesio orientuotus energingus jogos stilius.

Vienas iš svarbių elementų jogoje yra kvėpavimas, kodėl? Gal kai kuriuos elementus galime pritaikyti kasdienybėje ir nepraktikuojant jogos?

Be maisto mes galime išgyventi kelias savaites, be vandens – keletą dienų, be oro – vos kelias minutes. Kvėpavimas yra svarbiausias žmogaus gyvybės ir jo energijos tekėjimo aspektas, o joga – tai mokslas ir menas, kviečiantis pažinti gyvybinę žmogaus energiją ir išmokti ją įvaldyti savo kasdieniniam (kad ir kokią kasdienybę pasirinkome) gyvenimui. Yra daugybė kvėpavimo valdymo technikų, tik turiu pabrėžti – kvėpavimo valdymo menas nėra lengvas, pirmiausiai reikės suprasti, kaip veikia kūnas, kas jį riboja, ko mes siekiame, o tada palengva imtis tuos norimus pokyčius įgyvendinti.

Pagal kvėpavimo įvaldymo mokslą ir meną (sanskr. pranayama), kvėpavimas atspindi žmogaus būseną – tiek fiziniame, psichoemociniame ir mentaliniame, tiek sielos lygmenyse. Pabandykite jį pradėti stebėti ir patyrinėkite, paviršiuje ar gylyje gyvenate, greitame ar lėtame ritme, stresuojate ar esate atsipalaidavęs, jus spaudžia ar laisvai ir su plačiu glėbiu skinate gyvenimo vaisius? Ir koks yra jūsų kvėpavimas?

Pritaikyti kvėpavimo mokslo ir meno elementus tikrai galima, netgi būtina šiandieniniame gyvenime: pirmiausiai reikėtų mokytis pastebėti kvėpavimą, tada imti stebėti, o kaip jis keičiasi, kūnui reaguojant į įvairias situacijas. Toliau veiksmai priklausys nuo to, ko sieksime: atsipalaiduoti padės ilgesnis iškvėpimas, daugiau energijos suteiks stipresnis įkvėpimas, išlaikyti mokys sustabdytas įkvėpimas, paleisti ir išbūti – užlaikytas iškvėpimas. Bet kaip ir minėjau – tai nelengvas, tačiau labai stipriai apdovanojantis menas įvaldyti savo kvėpavimą.

Su jogiškais linkėjimais, susitiksime II interviu dalyje,

Diana