Dora Urniežiūtė: „Sportas niekada nėra pavojingas jei galvoji, ką darai.“
Šeimos gydytoja, pirmojo Kaune oficialaus Crossfit sporto klubo savininkė bei trenerė.
JUDĖJIMO AMBASADORIAI
11/30/20225 min read
Dorai fizinis aktyvumas jau nuo mažų dienų artimas dalykas, pirmiausia kaip laisvalaikio praleidimo būdas, vėliau tapęs profesionaliu sportu. Užaugusi Druskininkuose vėliau persikėlė gyventi į Kauną, kur profesionalaus sporto kelias prasidėjo universiteto futbolo komandoje bei snieglenčių sporte ir po patirtos traumos atrastas Crossfit’as, sužavėjęs savo multidiscipliniškumu.
Jau tik peržiūrėjus varžybas ir išbandžius pirmąją treniruotę pajautė, kad čia tai kas kelia džiaugsmą bei kuria pridėtinę vertę, todėl baigė trenerių kursus Lietuvoje ir Lenkijoje bei dabar studijuoja Lietuvos sporto universitete, o baigtos studijos sveikatos mokslų universitete padeda į sportą ir sveikatingumą žvelgti plačiau. Šiuo metu platesnis požiūris į žmogų ypač svarbu, kai žmonės turi daug skirtingų ligų, todėl tos žinios padeda diferencijuoti sporto programas, taigi tiek sporto, tiek medicinos žinios treneriams ypač svarbu norint kuo profesionaliau padėti žmogui.
Ateidami į treniruotes sportininkai dažnai nežino kokia programa, ką mes veiksime šiandien ir visa tai sužino tik atėję ir pamatę, kas parašyta ant lentos bei matydamas sunkų ar per lengvą pratimą sau turi išmokti tą pripažinti ar paprašyti palengvinimo/ pasunkinimo. Nepaisant to šios treniruotės tikrai nėra lengvos ir niekas neskaičiuoja tavo pakartojimų, tačiau pirmiausia turi būti sąžiningas pats prieš save ir jei neatlikai kažko iki galo, tai pripažinti bei užsirašydamas rezultatą (tikrą) ant lentos tu pamąstai ar padariau tiek, kiek galėjau, ar aš šiandien stengiausi, ar padariau viską taip, kaip priklauso, ar nesukčiavau. Labai matosi, kai žmonės rezultatus užsirašo su pasididžiavumu ir žinai kaip dirbo jei rezultatų neužsirašo. Todėl šis sportas padeda pasiruošti kasdieniams gyvenimo iššūkiams ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai.
Sportuodami nuolat susiduriam su iššūkiais, savęs įveikimu, tačiau tuo pačiu turime visuomet galvoti ką ir kaip darome siekiant išvengti traumų bei norint tobulėti. Kartais žmonės nori ateiti į treniruotę ir išjungti galvą, o aš taip neleidžiu, nes iš savęs sportas niekada nėra pavojingas jei galvoji, ką darai, bet problema atsiranda, kai nukreipi mintis kitur ir nebegalvoji kaip pratimą ar judesį atlikti teisingai. Pavyzdžiui, bėgdamas nesusikoncentravęs gali nikstelti koją, keldamas svorius ką nors pasitempti, ar nukrisi nuo skersinio darydamas prisitraukimus, todėl ypač svarbus teisingas bei koncentruotas mąstymas sportuojant.
Esi pirmojo oficialaus CrossFit atstovo Kaune vadovė, su kokiais iššūkiais tenka susidurti vykdant šią veiklą ir siekiant šią sporto šaką populiarinti? Kuo galite didžiuotis?
Sunkiausia paaiškinti, kas yra Crossfit‘as, kad čia yra ta vieta, kur gali ateiti ir visai pradinukas, ir jau labai pažengęs atletas, tikriausiai, būtent tai ir yra šios sporto šakos išskirtinumas, kad jei gali sportuoti kartu padidinant ar pamažinant pakartojimų skaičių, modifikuojant pratimo sudėtingumą ar svorį.
Pakankamai dažnai susiduriame su mitu, kad į Crossfit‘o treniruotes turi ateiti jau viską mokėdamas, kad treniruotės skirtos tik pažengusiems atletams, nors taip nėra. Neretai ateina jau matę filmukų socialiniuose tinkluose kaip sportuoja elito sportininkai, kelia sunkius svorius ar daug bėga ir galvoja, kad jie turi jau mokėti daryti tą patį. Tačiau čia kaip ir į bet kokias kitas treniruotes ateiname mokytis ir išmokti, o dažniai net ir pats silpniausias bendruomenės narys padaro labai daug.
Visada norėjau padėti žmogui jaustis bei gyventi geriau, tačiau dabar jaučiu, kad būdama gydytoja nepadėjau tiek žmonėms, kiek dabar padedu kaip trenerė, nes iš treniruočių žmonės išsineša daugiau, o šeimos medicinoje dažnai viskas vykdavo paskubomis, norint priimti kuo daugiau žmonių. Sporte galime padėti ne tik momentiškai, bet ir prevenciškai bei kurti ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai pridėtinę vertę.
Didžiausias išskirtinumas bendruomenė, tai yra būtent tai kas labiausiai laiko žmones sporte. Čia susirenka labai intelektualūs bei empatiški žmonės, kurie yra bendruomenė ne tik sporte, bet ir gyvenime.
Kokie pagrindiniai mitai apie sportą mitybą bei sveikatingumą labiausiai neramina?
Angliavandenių, tam tikrų maisto produktų baimės. Visuomet užduodu klausimą, pavyzdžiui, morka – sveika ar ne?
Jei aš alergiška morkai, tai man ji tikrai nesveika. Taip yra su visais produktais, jeigu aš nuo jo nuoširdžiai gerai jaučiuosi, ne dėl to, kad man skanu ir aš gerai jaučiuosi, jis man sveikas. Tačiau jei blogai jaučiuosi, kad ir kiek straipsnių berašytų koks jis ypatingas produktas jis man nesveikas.
Su sportu lygiai taip pat, visi tie kraštutinumai, bėgiot blogai, kilnot gerai, reikia tik kilnot, atsilenkimai blogai ir panašiai. Suprantu, kad rašyti kažkokius populiarus straipsnius su kontekstu yra sudėtinga ir tam reikia daug darbo, o visi nori perskaitę vieną pastraipą jau turėti visus atsakymus. Aš asmeniškai dar nemačiau dalyko, kuris absoliučiai visada būtų blogai ar visada gerai, todėl būtent tie kraštutinumai bei nemąstymas rašant bei skaitant dažniausiai liūdina.
Artėja Naujieji metai, dažnas pasižadame sau pradėti gyventi sveikiau, ką gali patarti? Nuo ko pradėti bei sau nepakenkti?
Svarbiausia tiesiog pradėti. Pradėk nuo bet ko kas tau smagu, jei atrodo smagu tiesiog sportuoti, pasiimk kompiuterį, parašyk youtube „sport“ ir pamatęs filmuką, kuris tau atrodo įdomus išbandyk. Nesijausk blogai jei atėjai į treniruotę ir supratai, kad nepatinka, drąsiai išbandyk kitą sporto šaką, taip atrasi, kas tau teikia malonumą.
Svarbiausia neperspausti savęs, jei kalbame apie sportą kaip sveikatingumą, labai svarbu jausti ribą iki kada tau smagu, niekada neturėtų būti kančia. Todėl jei pasidaro nesmagu reikia mažinti krūvį. Jei bėgi ir tau nesmagu, tai greičiausiai jau bėgi per greitai arba per ilgai, lygiai tas pats ir su kitomis sporto šakomis: joga, plaukimu ar crossfit‘u, jei nesmagu nuo pat pradžių, reiškia reikia pabandyti kažką kito. Dažnai žmonės per daug sudėtingai bando pasirinkti sporto šaką, tačiau lengviausias būdas tiesiog pabandyti ir tada geriausiai pajusi, ką galėtum veikti, kad ir visą gyvenimą. Kartais gali pasirinkti tiesiog judėti visą gyvenimą, ne visada tuo pačiu būdu ir nereikia, svarbiausia būti aktyviam.
Tradicinis interviu klausimas. Sveikatingumas - mada ar būtinybė?
Sveikatingumas – būtinybė, nes tik nustojus judėti pradedi mirti, bet koks judėjimas yra gerai, svarbiausia judėti.
Crossfit vis dažniau girdima sporto šaka, tačiau tikrai dar ne visi su ja susipažinę, kaip paprastai apibūdintum šį sportą? Kuo jis išskirtinis?
Crossfit‘ą paprasčiausia paaiškinti ir suprasti kaip bendrą fizinį paruošimą, nes čia darom viską, tai ką darytų sportininkai ne sezono metu, tai ir yra mūsų pagrindinė veikla. Crossfit‘e mes ruošiamės tam, kad galėtume daryti bet ką, pavyzdžiui, mus draugai pakvies pažaisti golfą ir mes nepasitempsim nugaros, pakvies paslidinėti su snieglente ar nubėgti pusmaratonį ir būsim tam pasiruošę.