Egidijus Enzelis: “Mūsų kūnas yra sukurtas judėti.”
- asmeninis treneris, tailandietiško masažo (terapijos) specialistas.
JUDĖJIMO AMBASADORIAI
2/28/20236 min read
Jau nuo mažų dienų išbandytos skirtingos sporto šakos leido suvokti fizinio aktyvumo naudą bei atrasti save. Nemažą įtaką, žengiant pirmus žingsnius sporto kelyje, padarė artimos aplinkos žmonės. Nors niekada nesiekė sportinių aukštumų, tačiau išbandytas plaukimas, krepšinis, kovos menai, leido tobulėti įvairiapusiškai bei galiausiai padėjo apsispręsti renkantis kineziterapeuto – trenerio profesiją.
Tikslas padėti žmogui tobulėti fiziškai bei emociškai, atsistatyti po traumų ar išvengti skausmų skatino judėti į priekį. Studijos Lietuvos sporto universitete, išlaikyta sporto trenerio licencija bei darbas treniruojant žmones jau nuo studijų metų leido sukaupti nemažai patirties bei jausti, kad visa tai yra prasminga.
Treniruodamas žmones į ką labiausiai atkreipiate dėmesį? Kas jūsų nuomone yra svarbiausia treniruojant?
Pirmiausia nusistatome aiškius tikslus. Visuomet atėjus naujam žmogui į treniruotę paklausiu, koks jo tikslas bei kodėl jį išsikėlė,
nes kartais tie tikslai atsiranda tik dėl socialinių tinklų ar kitų daromos įtakos. Pavyzdžiui, pamačiau Instagram’e atletišką trenerį ar sportininką ir aš užsimaniau toks būti. Tačiau, kodėl aš užsimaniau toks būti ar todėl, kad irgi noriu įsidėti tokią nuotrauką į socialinius tinklus, gauti daugiau dėmesio. Taip pat labai svarbu žmogaus charakteris, gyvenimo būdas, ar jis tikrai nori pradėti gyventi sveikiau, o gal tik pasirodyti prieš kitus.
Nustatant tikslus, kad jie būtų realūs, labai svarbu, dabartinė žmogaus fizinė bei emocinė sveikata: kokias traumas ar ligas turėjęs, kokia funkcinė būklė, kokia raumenų jėga bei ištvermė. Tuomet jau galime pradėti dėliotis tikslus, tačiau svarbu atkreipti dėmesį ar pats žmogus sugebės naujus įpročius suderinti su savo gyvenimo būdu, kad tikslai būtų realūs. Pavyzdžiui, jei žmogus turi verslą, šeimą, dažnas komandiruotes svarbu komunikuojant su klientu optimaliai parinkti treniruočių kiekį bei specifiką siekiant išsikeltų tikslų.
Ne mažiau svarbu laikui bėgant tikslus bei treniruočių planą koreguoti sistemingai. Tačiau šiuo metu aš jau labiau specializuojuosi į skausmų gydymą, todėl natūraliai taip gaunasi, kad klientai ateina jau patys pakankamai aiškiai žinodami ką skauda bei pagrindinis tikslas tą skausmą sumažinti ar panaikinti. Todėl treniruočių specifika dėliojasi ta linkme, kad žmogui kuo labiau bei efektyviau padėti.
Neretas sau pasižada pradėti sportuoti ir sveikiau gyventi nuo pirmadienio, nuo kito mėnesio, kaip neprarasti motyvacijos arba kaip jos atrasti, jei dar nepradėjai sportuoti?
Pradėkime nuo mažų žingsnelių. Nusistatykime pirmiausiai pagrindinį tikslą, pavyzdžiui, po metų būsiu numetęs 12kg, tuomet jį išsiskaidome mažesniais žingsneliais, kad tokiu atveju, pavyzdžiui per mėnesį reikės numesti apie 1kg, o per savaitę apie 250g ir ką tokiu atveju reikia daryti visas tas septynias dienas per savaitę, kiek treniruočių turėti, kad tikslas būtų pasiektas. Žinoma, kad visas procesas vyktų tikslingiau, būtų naudinga pasitarti su specialistu, siekiant visa tai daryti nepakenkiant sau ir išvengiant perdegimo nuo sporto.
Kaip sportuojant sau nepakenkti? Koks treniruotės eiliškumas turėtų būti?
Pirmiausiai nebijokime prieiti paklausti trenerio, tikrai gausite patarimą. Taip pat nemažai informacijos internete, tačiau ne visa informacija tinkama bei teisinga, todėl svarbu gebėti atpažinti tinkamą.
Treniruotę pradėkime nuo apšilimo, pradžioje galima tiesiog lengvu ėjimu prasieiti ant bėgimo takelio, laikant pulso zoną tarp 100-120k/min nuo 5 iki 15min, vėliau į treniruotę galima įtraukti darbą su treniruokliais ar nedideliais svoriais, o treniruotę užbaigti tempimo pratimais. Tačiau nebijokime paklausti trenerio, kaip naudotis treniruokliais ar atlikti pratimą, nes normalu, kad pirmą kartą žmogus atėjęs į treniruotę nežino visko.
Dar geriau būtų, jei leidžia galimybės, pirmas treniruotes atlikti su treneriu, tam, kad susipažintum su treniruokliais, sporto programa bei sau nepakenktum. Kiekvienas esame skirtingas, turime skirtingą gyvenimo būdą, ligų ar traumų istoriją, todėl ne visi treniruokliai visiems tinka, o kai kuriems geriau pradėti nuo treniruotės tiesiog ant kilimėlio su papildomu inventoriumi. Todėl vadovautis socialinių tinklų ar draugo pratimų programomis nelabai tikslinga, o kartais netgi pavojinga. Tarkim ateina į sporto salę trys draugai: vienas pasviręs į dešinę, kitas į kairę, o trečias turi padidintą lordozę ir jei visi darys tą pačią programą visi turės skirtingus rezultatus, tačiau nebūtinai naudingus sveikatai.
Esi ne tik treneris – kineziterapeutas, bet ir Tailandietiško masažo (terapijos) specialistas. Kuo jis ypatingas (naudingas)? Kaip atliekamas?
Baigęs kineziterapijos studijas, jaučiau, kad noriu toliau tobulėti, todėl nusprendžiau daugiau gilinti savo žinias tailandietiško masažo (terapijos) srityje, jog galėčiau dar labiau padėti žmogui jaustis geriau. Per rekomendacijas atradau tailandietiško masažo pradininką Lietuvoje Deividą Petrušį bei mokiausi pas jį, kurio dėka dabar galiu padėti žmonėms sumažinti jaučiamus skausmus bei turimus disbalansus. Tailandietiškas masažas (terapija) atliekamas ant specialaus kilimėlio patiesto ant žemės, dėl geresnės specialisto ergonomikos, kadangi taip galima naudoti daugiau kūno svorio atliekant terapiją. Lietuvoje ši terapija dar nėra labai plačiai paplitusi, tačiau Tailande, iš kurio kilusi ši terapija, tai jau yra visiems puikiai žinomas dalykas, kaip gydymo terapija, o ne kažkoks populiarus turistinis masažas. Tailande ši terapija prilyginama mums puikiai žinomai kineziterapijai.
Tailandietiškas masažas – žmogaus kūno subalansavimas, atliekamas mechaniniu būdu, kai specialistas atlieka specialius judesius/ paspaudimus, o lyginant su kineziterapija ten vyksta gydymas judesiu. Įvertinus žmogaus turimus skausmus bei nusiskundimus
Motyvacija – laikinas pojūtis, kai mes kažko pradedam norėti spontaniškai, tuo metu mus veikia labiau emocijos bei jausmai, tačiau jie taip pat greitai ir dingsta. Pavyzdžiui, vakare nusprendžiam, kad tikrai nuo ryto pradėsime sportuoti, tačiau atsikėlus ryte jau tos motyvacijos nebėra. Todėl, kad nereiktų priklausyti vien nuo motyvacijos, nes tai yra laikinas dalykas, kartais gal net nuo oro priklausantis, reikia pradėti ugdytis įpročius, turėti sporto rutiną. Pradėkime nuo mažų žingsnių, nuo stiklinės vandens atsikėlus ryte ir tai jau skatins judėti į priekį bei prijungti daugiau įpročių sveikatingumo link. Tačiau jei nuo pat pradžių išsikelsim sau per daug tikslų – išgerti vandens, pasportuoti, nueiti 10 tūkst. žingsnių, išsimaudyti po šaltu dušu, labai greitai perdegsim ir dings noras išvis sportuoti, todėl pradėkite po truputį. Čia lygiai tas pats kaip ateiti į pirmą treniruotę ir ją daryti kartu su čempionu, jau po kelių minučių jausiesi pavargęs ir išsekęs, todėl neperspauskime savęs. Jeigu po truputį pradėsime eiti link išsikelto tikslo tai atrodys žymiai paprasčiau ir palankiau sveikatai, bet svarbiausia suprasti, kad viskas reikalauja laiko, pastangų ir kantrybės. Visa esmė yra procese, o ne pačiame tiksle, tam kad atrastume judėjimo balansą gyvenime.
terapija gali būti taikoma prie pakankamai skirtingų patologijų ar norint išvengti traumų, prevenciškai. Reabilitacijos etape ši terapija padeda mažinti turimus ar atsiradusius disbalansus, ištempti ar atpalaiduoti įsitempusius raumenis.
Tradicinis interviu klausimas, sveikatingumas – mada ar būtinybė?
Sveikatingumas – mada, nes labai greitai plinta, apie tai daug kas kalba ir labai greitai sužavi išbandyti. Šiomis dienomis madinga sakyti, kad maudaisi po šaltu dušu, nueini 10k per dieną, madinga anksti keltis, sakyti, kad eini į sporto salę ir panašiai, tačiau ne visada toks gyvenimo būdas tinka žmonėms, todėl labai svarbu gebėti atsirinkti sau tinkamus sveikatingumo elementus. Tačiau sveikatingumas ne tik mada, bet ir būtinybė, nes daugelis mokslinių tyrimų rodo, kad diferencijuotas fizinis aktyvumas, kuria didelę pridėtinę vertę asmens tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai. Viena iš paprasčiausių bei efektyviausių žmogui fizinio aktyvumo formų– vaikščiojimas. Reikia suprasti tai, kad mūsų kūnas yra sukurtas judėti, turim rankas, kojas, kūnas yra didelis palyginus su galva, todėl esame sukurti ne tik protiniam darbui sėdint, bet ir judėjimui.