Jovita Viatkinaitė: „Apie 50 proc. savo sveikatos nulemia mūsų gyvensenos įpročiai.“

Įkvėpimo, ramybės ir empatijos pavyzdys, pirmiausia save pristatanti kaip fizinio aktyvumo ir visuomenės sveikatos specialistę, nes visgi šiuo metu tai pagrindinė veiklos sritis, nuo kurios prasidėjo tikrasis mokslu pagrįstas domėjimasis žmogaus savijautai įtakos darančiais veiksniais ir taip po truputį keisdami tiek pačios pašnekovės gyvensenos įpročius, tiek didindami norą  daugiau sužinoti kaip padėti sau ir kitiems, suprasti kas tikrai yra apie mane, o po to jau viskas labai natūraliai klostėsi. Tačiau jautė, jog kažko trūksta ir norėtųsi daryti daugiau, todėl  maždaug prieš metus laiko suprato, jog reikia atgaivinti savęs atradimą jogos, dėmesingumo praktikose, nes jautė, jog viskas yra ne tik apie gaunamas žinias ir jų pritaikymą, trūko  dar tikro, tikro ir gyvo, todėl tos gyvasties ieškojimas buvo pasirinkimas dalyvauti jogos mokytojų  kursuose. Jovita dabar jau yra sertifikuota jogos mokytoja bei visai neseniai apsigynusi sveikatos mokslų magistrą ir tapusi gyvensenos medicinos specialiste.

Pagal PSO sveikata susideda iš trijų pagrindinių elementų: fizinės, socialinės ir dvasinės gerovės. Kaip rasti balansą (harmoniją) tarp jų, kad jaustis gerai?

Manau svarbiausia yra pažinti save ir atsakyti į klausimą kas man yra mano fizinė, socialinė ir  dvasinė gerovė. Dažnai kalbėdama apie sveikatą, gerą savijautą kalbu apie maslow piramidėje atsispindinčius emocinius poreikius, kurie prasideda nuo fiziologinių poreikių, ar turiu kur miegoti, ką valgyti ir panašiai, tuomet auga link saugumo, socialinių 

Jovitos Viatkinaitės asmeninio archyvo nuotraukos

Jovitos Viatkinaitės asmeninio archyvo nuotraukos

Vakaro rutinai taip pat skiriu daug dėmesio, nes miegas yra viso ko pamatas mūsų geroje savijautoje, tai paskutines dvi valandas stengiuosi sulėtinti, vakariniai pasivaikščiojimai, pasiruošimas kitai dienai ir vakaro refleksijos, rašymas, naudoju emocijų ratą, surašau šiandien vyraujančius jausmus, po sėdimos darbo dienos kūnui norisi lėtos jogos praktikos ir kuomet protas ramesnis, kūne sumažėja įtampa, miegas tampa kokybiškesnis, stengiuosi užmigti apie 22 val-22.30 valandą. Vakarai dažniau būna nenuspėjimi, tuo labiau jei būna įtemptas laikotarpis ir darbus atsinešu  į namus, tačiau kuomet pavyksta išlaikyti vakaro/ryto rutinas, dienos tampa daug produktyvesnės, kūrybiškesnės, aš ramesnė ir užtikrintesnė savo sprendimais ir žinoma, vis sąmoningesnė savo gyvenime. 

Todėl visus kitus labai skatinu ir rekomenduoju atrasti tai kas artima, kas nuramina, padeda grįžti į save, kokia ryto, dienos ar vakaro rutina artimiausia bei labiausiai praturtinanti. Taip pat mityba, fizinis aktyvumas, dvasingumo (dėmesingumo) praktikos labai svarbu mums kiekvienam, pradedant mažais žingsneliais bei tęsiant pilnaverčio gyvenimo kelionę. Vienų dėmesingumo mokymų metu lektorė uždavė mums klausimą kiek mes jaučiamės šiuo metu laimingi nuo 1 iki 10, susimąsčiau, aš baigusi sėkmingai studijas, įstojau į naujas, persikrausčiau į naują miestą, kaip ir viskas tikrai neblogai sekasi ir profesiškai, ir santykiuose, esu sveika, matau daug galimybių, todėl tikrai atrodo galėčiau duoti savo laimės jausmui aukštą įvertinimą, tačiau ar aš iš tiesų tai jaučiu… taigi linkiu kiekvienam apie tai pamąstyti ir atrasti, kad ne tik teoriškai savo laimės indeksą galėtumėte įvertinti aukštu balu, bet ir jaustumėte tai.

Moksliniai tyrimai rodo, jog net apie 80 proc. ankstyvos mirties atvejų nuo širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, onkologinių ir plaučių ligų būtų galima išvengti pakeitus gyvenseną. Tačiau nuo ko pradėti?

Manau, visų pirma svarbu jau jauname amžiuje suprasti savo pasirinkimų poveikį ir nelaukti tos akimirkos kada suprasi, kad jau darosi vis sunkiau kokybiškai gyventi. Jau jauname amžiuje ypač svarbu suvokti, kad jau šių dienų tavo pasirinkimai daro didelį poveikį tavo ateičiai.

Jau supratus, jog pats renkuosi savo laimę, puikiai visi žinome, kad apie 50 proc. savo sveikatos nulemia mūsų gyvensenos įpročiai, kiti procentai paliekami paveldimumui, aplinkos poveikiui, sveikatos priežiūros sistemoje..Aš dirbdama su jaunais žmonėmis jų klausiu kaip jums atrodo daug ar mažai 50 proc? Ir ar nebūtų mažų mažiausiai kvaila, tuos turimus 50 proc, išnaudoti nekokybiškai, kai kitus 50 proc jau už mus kaip ir apsprendžia paveldimumo, aplinkos poveikio aspektai.

Pripažinus ir norint pokyčio geresnei savo savijautai – judėkime mažais žingsneliais ir ne kitaip. Mažų įpročių įvedimas į kasdienybę, jau per pirmąsias savaites padaro poveikį pvz. nešiotis su savimi gertuvę vandens, tai paskatins daugiau gerti vandens, išsikelti iššūkį sau stebėti savo surenkamus žingsnius ir juos po kokį tūkstantį padidinti kas savaitę arba tiesiog atsisiųsti programėlę, kurioje rastum begalę kvėpavimo, dėmesingumo pratimų.

Jovitos Viatkinaitės asmeninio archyvo nuotraukos

Ką reiktėtų žinoti pradėjus lankyti ar praktikuoti jogą namuose? Ar visiems ji tinka?

Kaip minėjau pirma, joga pasitinka tave ten kur tu esi, dėl to galėčiau sakyti, jog pabandyti verta kiekvienam, tačiau tikrai ne kiekvienas ją prisijaukins arba galbūt tik pavienes jos dalis integruos į savo kasdienybę ir tai yra puiku.

Vienareikšmiškai, prieš pradedant judesio praktikas svarbu žinoti savo sveikatos būseną ar nėra nugaros, kaklo išvaržų, skausmų, problemų su riešais ar kitas silpnas/problematiškas kūno vietas, reikia įvertinti galimas rizikas, ypatingai bandant praktikuoti namuose, nes prieinamos video medžiagos galime rasti skirtingos kokybės, skirtingos patirties ir kompetencijų lygio mokytojų, kadangi pati esu visų pirma fizinio aktyvumo ir visuomenės sveikatos specialistė, domiuosi kokybiškos fizinės praktikos niuansais ir mokausi iš vienų geriausių Lietuvoje jogos mokytojų-kineziterapeutų, kurie jogos praktiką mato tikrai kitokio lygio kokybėje.

Jovitos Viatkinaitės asmeninio archyvo nuotraukos

O kuomet jau pradedant suprasti kaip kontroliuoti savo dėmesį, linkiu atrasti tai – kas yra kiekvieno medicina, kas mano asmeninė, gyvenimo medicina – mano dėmesingumo, jogos praktikos ir pasivaikščiojimai su šuniu, kito galbūt piešimas, sportas, laiko leidimas su šeima.

Sveikatingumas – mada ar būtinybė?

Tikrai būtinybė. Kaip ir šnekėjome, jog net 50 proc procentų savo gyvenime sveikatai bei savijautai galime daryti įtakos gyvenimo būdu, sveikatingumu, kažką pakeisti, nes likusius procentus jau nulemia gyvenimas, todėl kodėl to neišnaudojus teisingai bei sau palankiai. Todėl tikrai sveikatingumas būtinybė, o jei šalia dar ir mada, tai dar geriau, nes daliai žmonių mada tampa kaip motyvacija.

poreikių ir savęs realizavimo, manau tai ir yra su sveikatos suvokimu, pradedant nuo pamatinių poreikių ir pasirūpinimo savo fizine sveikata, turint stiprų pamatą ant jo statom toliau ir tobulinam, atrandam.

Mano visos veiklos sritys susijusios su darbu su žmonėmis. Tuo labai džiaugiuosi ir kitaip savo veiklos net neįsivaizduočiau, bet natūralu, kad kuomet atiduodi daug savo energijos kitiems, reikia žinoti iš kur tos energijos gauti, jog vėl galėtum dalintis, kurti, būti šalia, tuo labiau, jog pagal asmenybės tipą,  labiau intravertė. Mano ramybė yra iš noro save pažinti, dar vis pažindinuosi ir mokausi išgirsti kas viduje, kad pajusčiau kur yra mano ribos, kad neišdalinčiau daugiau nei turiu savyje.

O mano būdai pasikrauti yra labai paprasti. Vienuose mokymuose išgirdau frazę ,,Kuo purvinesni batai, tuo švaresnis protas” - tai mintis apie vaikščiojimą. Man tai surezonavo, nes  vaikščiojimas man nesvarbu kokiu oru, žiemą, rudenį dar smagiau, prigriebiu naują šeimos narį šuniuką Greisį ir kartu keliaujam į parką palei upę. Tikrai kartais grįžtu gal ir purvinais batais, bet protas jau kitoks, kai kurios mintys atranda savo vietas.

Taip pat labai vertinu refleksijas ir skirtą laiką tam, todėl visada skatinu kitus tai daryti savo aplinkoje. Nuo sausio mėnesio bandau atrasti kokia ryto, vakaro  rutina man yra tinkamiausia, šiuo metu jaukinuosi lėtą ryto rutiną, keliuosi valanda anksčiau nei atrodytų, jog reikia iš tiesų ir bandau pritaikyti 20/20/20 taisyklę, prabudus ryte - 20 min skirti mankštai (arba išeiti pasivaikščioti, vedžioti šunį), aš įtraukiu ir vėsesnį dušą (labai gerai prabudina) tuomet 20 min. dėmesingumo praktikai, dėmesiui savo kūno pojūčiams, savo mintims, aplinkai, apmąstyti dienos planus, reflektuoti ir tiesiog pabūti, kol dar ramu, tylu, dauguma dar miega, kitos 20 min. skiriamos tobulėjimui/augimui šiuo metu labai pamėgau audio knygas, tai pradedu klausytis audio knygos, kurios klausymą toliau tęsiu eidama į darbą.

Daugiau jausti, daugiau įsisąmoninti, praeiti basomis kojomis per pievą, pakelti akis į dangų – būti akimirkoje.

Ar sutinki, kad joga labiau ne sporto šaka, bet gyvenimo būdas? Kokią naudą bei reikšmę į gyvenimą atneša joga?

Ir taip ir ne, na žiūrint ko žmogus joje ieško. Man labai patinka ta mintis, jog joga pasitiks tave ten kur tu esi. Manau, jogos ilgaamžiškumo paslaptis – joga prisitaiko prie kiekvieno. Tiksliau kiekvienas joje randa tai, ko jam  reikia, tai ir yra žavinga, jog nebūtinai tu turi tapti vegetaru ir neleisti sau išgerti taurės vyno, jog galėtum praktikuoti ir savo gyvenimą sieti su joga. Žinoma manau yra žmonių, kurie ateina į jogą, nes jie supranta, jog reikia judėti ir jie nori galbūt mažesnio intensyvumo fizinės praktikos ir eina kaip į sporto klubą ir nieko daugiau, bet manau, jog tokiu atveju joga žmogaus gyvenime neužsibūna ilgai, o būna kaip stotelė, o kurie jau atranda jogos magijos ir iš lėto, savaime  išmoksta kaip svarbu rasti laiko poilsiui, kaip svarbu mokėti sustoti ir neprabėgti savo gyvenimo ir negyventi lyg rūke ir tokiu atveju manau tai tikrai tampa kaip gyvenimo dalis.

Kalbant apie jogos naudą man vienareikšmiškai tai yra apie mūsų energiją, kurios mes gauname tiek iš fizinės praktikos (atliekamų asanų),  tiek iš kvėpavimo ir  dėmesingumo praktikų. Jogos praktikos vienas iš būdų, padedančių žmonėms įkrauti dažnai jau išeikvotus savo vidinius resursus ir reguliariai praktikuojant vėl tapti kūrybiškais, motyvuotais bei energingais, labiau empatiškais sau ir supančiai aplinkai. Taip pat joga yra tiek apie kūno, tiek apie proto treniravimą. Kūną treniruoti mes galime skirtingais būdais ir jų, žinoma, yra daug efektyvesnių, bet proto treniravimui jogos metu atliekamose dėmesingo įsisamonimo praktikos leidžia susipažinti su savimi iš naujo, leidžia pažinti savo protą, išgirsti mintis, geriau suprasti savo jausmus. Iš lėto sukuriama saugi vieta, kurioje gera būti - savo paties protas. Ir kuomet žmonės pajaučia naudą, tai natūraliai integruoja į savo kasdienybę ir tuomet tai ir tampa gyvenimo būdu, toliau kuriant santykį su savimi ir mokomasi gerai jaustis dabartyje, būti dabartyje ir negalvoti, jog dabartis yra tam, jog būtume laimingi ateityje.

Kiekvienam naujai atėjusiam, pirmus kartus bandančiam jogos praktikas, primenu,  jog jei pirmą kartą išbandai ir Tau nepatiko, tai gali būti dėl to, jog mokytojas ne toks, jogos rūšis ne ta, tai jei tave stabdo ne sveikatos problemos, o tiesiog kažkokia turėta neigiama patirtis – tai tikrai skatinu bandyti pas kitą ir dar kitą mokytoją, kol atrasi kur sava, kur gera ir norisi grįžti, taip pat dėl jogos rūšies – jų yra skirtingų pagal savo intensyvumą, savo gylį ir kaip sakoma – kas ieško tas randa.

Lygiai taip pat sportuojant namuose, radę vienos praktikos įrašą, kur galbūt praktika yra labai intensyvi ir Jums tai nepatiko, nebijokite paieškoti ir atrasti sau tinkamos, nes jogos rūšių yra be galo daug, todėl tikiu, kad kiekvienas gali rasti sau tinkamą variantą ar bent elementus iš jogos praktikų pritaikyti savo kasdienėje praktikoje.

Gyvename nuolatiniame informaciniame triukšme, kaip padėti sau nurimti, atrasti save bei dvasinę ramybę?

Šiuo metu vadovaujuosi šiuo klausimu ,,gal dėl to mums ramybės per mažai, nes viso kito per daug?“ ir atsakymas tikrai taip, kuomet sustoji ir jauti, kad esi pamatęs save, pametęs laiką sau, sunkiausia galbūt yra vėl ir vėl neužsisukti į tokį pilką, skubantį ratą labai padeda mokytis kontroliuoti savo dėmesį, nes tame nuolatiniame informaciniame triukšme nesunku pasimesti, paskęsti. Man labai patikęs vieno iš atidos mokytojų pavyzdys apie dėmesį. Dabar kviečiu trumpai vizualizacijai: