„Nešluok jausmų po kilimu“

Požymiai, jog reikia daugiau dėmesio skirti savo emocinei sveikatai:

Emocinė sveikata yra vienas iš psichinės sveikatos aspektų. Tai gebėjimas susidoroti su teigiamomis ir neigiamomis emocijomis, įskaitant supratimą apie jas (emocinį raštingumą). Emocinė sveikata susijusi su emociniu reguliavimu, sąmoningumu ir įveikos įgūdžiais.

Emocinė gerovė yra glaudžiai susieta su fizine sveikata. Žmonės, kurie patiria daug streso ir neigiamų emocijų, neretai turi kitų sveikatos problemų. Šios problemos atsiranda neretai dėl to, jog žmonės stengiasi neigiamas emocijas įveikti kitais būdais: alkoholiu, rūkymu ar kitomis priemonėmis, kurios ilgainiui sukelia sveikatos sutrikimus.

Emocinė sveikata yra apie gebėjimą kontroliuoti savo mintis, jausmus ir veiksmus, gebėjimą susidoroti su gyvenimo iššūkiais ir atsigauti po gyvenimo nesėkmių.

Gera emocinė sveikata yra pagrindinė atsparumo, savimonės ir bendros geros savijautos skatinimo dalis. Mūsų emocinė sveikata taip pat turi įtakos tam, kaip gerai bendraujame su kitais, kaip priimame kritiką ir reaguojame į ją, kaip teikiame nurodymus ir kaip stebime bei interpretuojame, ką aplinkiniai daro ir kodėl.

Kodėl emocinė sveikata svarbu?

Siekiant sėkmės ir klestėti profesiniame ir asmeniniame gyvenime, labai svarbu turėti įgūdžių palaikyti gerą emocinę sveikatą. Pavyzdžiui, kaip visi matome pastaruoju laikotarpiu, pasaulis yra mažiau nuspėjamas nei bet kada anksčiau, todėl niekada nebuvo taip svarbu mokėti kontroliuoti savo emocijas bei kaip reakcijas į sudėtingas situacijas. Dažnai susiduriame su iššūkiais asmeniniame gyvenime, todėl mūsų įgūdžiai valdyti teigiamas ir neigiamas emocijas yra labai svarbūs.

Kaip sau padėti?

• Subalansuotas gyvenimo būdas. Stenkitės turėti gerą pusiausvyrą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, aktyvumo ir poilsio bei saiko visose veiklose.

• Bendruomeniškumas. Bendruomenė yra svarbi. Planuokite reguliarų bendrą laiką su draugais ir šeimos nariais. Virtualūs ryšiai yra geri, bet kartais pasimatymas su žmogumi gyvai, taip pat naudingas.

• Fizinis aktyvumas. Būdami fiziškai aktyvūs bent 30 minučių per dieną, galite pagerinti bendrą emocinę sveikatą. Veikla nebūtinai turi būti ypatingai intensyvi ar sunki. Gali padėti tiesiog pasivaikščiojimas ar šokiai po namus.

• Tikslas. Kai kurie žmonės dirba darbą, suteikiantį jiems tikslo jausmą, tačiau tai nėra vienintelis būdas rasti savo gyvenimo prasmę. Toks paprastas dalykas, kaip rūpinimasis augintiniu ar savanorystė, taip pat gali suteikti pilnatvės jausmą.

• Meditacija padeda pastebėti savo mintis ir emocijas, o tai yra emocinės gerovės raktas.

• Miegas. Tyrimai rodo, kad miego trūkumas sumažina gebėjimą jausti kitų emocijas ir gebėjimą apdoroti emocijas.

• Pagalba. Nereikia bijoti kreiptis pagalbos į specialistus. Jeigu jau bandėte emocinę sveikatą susitvarkyti savarankiškai, tačiau vistiek nesijaučiate gerai, nepamirškite, kad yra žmonių, kurie gali padėti.