„Nešluok jausmų po kilimu" projektas jau keliauja į pabaigą!
Kauno miesto savivaldybės finansuojamas projektas skirtas jaunimo emociniam raštingumui didinti.
NAUJIENOS
11/28/20232 min read
,,Nešluok jausmų po kilimu" projektas akcentavo streso valdymo svarbą, siūlydamas praktines technikas, tokias kaip kvėpavimo pratimai, meditacija ir atsipalaidavimo technikos. Pagrindinis projekto tikslas - padėti atrasti jaunimui jiems patrauklias technikas bei metodus, grįstus fiziniu aktyvumu, padedančius sumažinti kasdienybėje patiriamo streso lygį.
,,Emocinė sveikata ir streso valdymas yra svarbūs veiksniai, kurie daro tiesioginę įtaką žmonių gerovei ir gyvenimo kokybei. Todėl šiuo projektu siekėme emocinio raštingumo žinutę per fizinio aktyvumo prizmę paskleisti plačiau, ne tik Kauno miesto jaunimo centruose, bet ir mokyklose" - sako Daugiau nei sportas vadovė Sandra.
Projekto metu pravestos paskaitos apie streso valdymą Kauno S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijoje, Kauno Varpo gimnazijoje, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Gimnazijos skyriuje. Iki projekto pabaigos dar planuojamos paskaitos Kauno Gedimino sporto ir sveikatingumo gimnazijoje bei Kauno KTU Vaižganto progimnazijoje.
Autorių archyvo nuotraukos
Projekto dalis su Kauno miesto jaunimo centrais jau baigėsi. Džiaugiamės, kad susitikimų metu jaunimas turėjo tikrai plačias galimybes išbandyti skirtingas fizinio aktyvumo formas, padedančias valdyti emocijas ir stresą. Joga, vikrumo ir reakcijos žaidimai, terapinė mankšta, kovos menų elementai bei daugelis kitų metodų, lengvai pritaikomų kasdienybėje.
,,Emocinė sveikata yra neatsiejama bendros sveikatos dalis ir labai svarbus aspektas visų gyvenimo sričių gerovei. Ji apima gebėjimą valdyti savo emocijas, užtikrinti emocinę pusiausvyrą, bendrauti su kitais, įveikti stresą ir susidoroti su gyvenimo iššūkiais. Fizinis aktyvumas ir sportas yra vienas iš efektyviausių būdų gerinti emocinę sveikatą. Aktyvus judėjimas skatina endorfinų, vadinamų ,,laimės hormonais", išskyrimą. Būtent šie hormonai susiję su teigiamomis emocijomis, sumažina skausmą ir veikia kaip natūralus antidepresantas. Taigi, sportas naudingas ne tik mūsų fizinei sveikatai, bet ir emocinei." - kalbėjo Sandra.
O kas toliau? Ar tęsite projektą kitais metais? Tikriausiai dažniausi klausimai pastaruoju metu.
Tęsti planuojame, tačiau ne viskas priklauso nuo mūsų. Matome, kad būtent sporto veiklos, kurios atliekamos socialiniame kontekste, kas skatina bendravimą su kitais, socialinių ryšių kūrimą ir palaikymą, yra svarbus emocinės sveikatos aspektas.