Kodėl bandome pasirodyti, tokie kokie nesame?

Pagrindinės priežastys, kodėl žmogus apsimetinėja?

• Siekia gauti naudos Sau. Kartais žmonės apsimeta, kad gautų tai, ko nori. Jie supranta, kad sakyti tiesą ar atskleisti, kaip jie iš tikrųjų jaučiasi, nebus naudingi jų interesams. Apsimetimas ir melas dažnai neatskiriami. Tam tikrose situacijose žmonės gali apsimesti kažkuo, kuo jie nėra, arba jausti ir galvoti ką nors, ko nemato, tiesiog todėl, kad mano, kad tai labiau padės jiems pasiekti savo tikslus.

• Siekiant išvengti konflikto. Iš esmės apsimetinėjimas yra vengimo forma. Kai kurie žmonės pasirenka apsimesti, kad išvengtų konflikto. Galbūt jie bijo būti sukritikuoti, jei atsiskleis.

• Norint pritapti. Tiesa ta, kad visi jaučiame spaudimą įsilieti į socialines grupes. Priėmimo poreikis yra įgimtas. Tai yra žmogaus instinkto dalis. Kaip žurnale „Psychology Today“ pažymi psichiatrė Joanna Cannon, tai gali paskatinti mus pristatyti save skirtingomis savo pusėmis, priklausomai nuo to, su kuo esame ir kur esame: „Galime turėti daugybę "kaukių" – darbui, namuose ar net internete. Viskas pakoreguota ir modifikuota, kad mus priimtų toje konkrečioje situacijoje (žinoma, kyla klausimas, ar galėtume būti priimami tokie, kokie esame iš tikrųjų, ar tik dėl tos versijos, kurią pasirenkame pateikti apie save?) Ir realybė tokia, kad žmonės, kurie negali ar nenori apsimesti bent šiek tiek, gali jaustis atskirti: šis dviveidiškumas labai tinka daugeliui iš mūsų, tačiau kai kurie žmonės turi pateikti tik vieną savo versiją. Jie negali arba nenori šifruoti savęs, kad atitiktų visuomenės lūkesčius, ir kadangi jų elgesys ar išvaizda ne visai atitinka bandą, jie vis labiau stumiami į bendruomenės periferiją.

• Žema savivertė. Paprastai patys arogantiškiausi ir pernelyg pasitikintys žmonės yra patys nepasitikintys savimi. Puikavimasis, gyrimasis, hiperbolizavimas – visa tai yra stokos jausmo priedanga. Apsimesti žinąs tai, ko nežinai. Jūsų statuso išpūtimas. Apsimesti, kad turi pinigų ar turto, kad padarytų įspūdį žmonėms. Visi šie veiksmai yra susiję su bandymu apsaugoti ego, bet tai tik parodo, kad jų ego yra labai trapus.

• Siekiant apsisaugoti. Kartais gali atrodyti, kad apsimetinėjimas palengvina mūsų gyvenimą. Bet tai yra gynybos mechanizmas. Galbūt kažkam apsimetame, kad viskas gerai, nors iš tikrųjų taip nėra. Galbūt apsimetame, kad mums nieko daugiau nereikia, kai iš tikrųjų giliai viduje jaučiame priešingai. Kai apsimetame, kad mums nereikia kovoti su sunkiomis emocijomis, jei sugebame jas paslėpti. Jei apsimetame, kad mums viskas gerai, kai jaučiamės išsigandę, mums nereikia kovoti su baime. Gal apsimetame žmogumi, kuriuo nesame vien tam, kad nereikėtų kalbėti apie dalykus, kurie mums kelia nepatogumų. Tai neleidžia mums išmokti geriau valdyti savo jausmus, užmegzti sveikų santykių su kitais žmonėmis, nes be tikro sąžiningumo žmonių nėra tikro ryšio.Problema ta, kad apsimetinėjimas gali tapti priklausomybe. Tai tampa būdu susidoroti su problemomis, o ne spręsti jas tiesiogiai. Tai taip pat reiškia, kad praleidžiame galimybes augti ir sužinoti daugiau apie save.

Būtent apie tai ką ir kalbame, apsimetinėjimas, bandymas pasirodyti, kartais įtikti, tačiau tikrąjį žmogaus autentiškumą kuria tikrosios jo charakterio ir būdo savybės, kai nereikia slėptis po įvairiomis kaukėmis.

Mes visi turime skirtingas puses ir visada bus tikslingiau leisti toms skirtingoms pusėms išryškėti aplink skirtingus žmones.Nebūtinai „netikras“ elgiasi vienaip ar kitaip darbe ir kitaip su artimiausiais draugais. Taip pat tai nėra „netikras“, jei gyvenime demonstruojate taktą, o ne tiesiai šviesiai išliejate, ką apie visus galvojate.Mes gyvename visuomenėse, o tai reiškia, kad reikia atsižvelgti į kitus ir bendradarbiauti. Kita vertus, visi galime tapti mažiau netikri, didindami savo savimonę, mažiau apsimetinėdami.

Mielumas komerciniais tikslais