Stresas. Kas, kaip, kodėl?

Keli pavyzdžiai, kada galime jausti stresą:

• kai turime daug pareigų, kurias tampa sunku valdyti;

• patiriami sunkumai asmeniniai ar artimoje aplinkoje, pavyzdžiui: netektis, finansinės problemos, diskriminacija, netolerancija ir panašiai; · stichinės nelaimės, pandemijos, politiniai neramumai.

Reikia nepamiršti, kad kiekvienas stresą jaučiame bei jis mus paveikia skirtingai, nepaisant to, jei ir stresorius (streso priežastis) tas pats.

Kada stresas tampa problema?

Kartais nedidelis stresas, jaučiamas adrenalinas, gali padėti mums atlikti užduotis ir jaustis energingesniems. Tačiau stresas gali tapti problema, kai jis trunka ilgai arba yra labai intensyvus, kartais atvejais stresas gali turėti įtakos mūsų fizinei bei psichinei sveikatai.

Sveikatos priežiūros specialistai išskiria kelias streso rūšis:

• Ūmus stresas (trumpalaikis) - trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų po įvykio. Tai gali nutikti po nerimą keliančių ar netikėtų įvykių, nepertraukiamo galvojimo dėl artėjančio/ jau įvykusio įvykio, jaučiamo spaudimo, keliamų reikalavimų. Pavyzdžiui, tai gali būti egzaminas ar nauja užduotis darbe, kur turite mažai patirties. Ūmaus streso metu gali būti jaučiamas galvos skausmas, virškinimo sutrikimai, tačiau pasibaigus stresą keliančiai situacijai stresas baigiasi.

• Lėtinis stresas trunka ilgą laiką arba nuolat kartojasi. Tai galite jausti, jei ilgą laiką patiriate didelį spaudimą, nuolatinę įtampą darbe ar susidūrėte su sunkiomis trauminėmis patirtimis. Tokį stresą patiriantys žmonės dažnai nebemato prasmės spręsti problemas, jaučiasi apatiški, todėl ypač svarbu kreiptis profesionalios pagalbos į specialistus, nes lėtinis stresas, priešingai nei ūmus, yra ilgalaikė būsena.

Ar stresas yra psichinės sveikatos problema?

Stresas paprastai nelaikomas psichinės sveikatos problema. Tačiau stresas gali sukelti psichinės sveikatos problemas, todėl tai gali paveikti kompleksiškai. Pavyzdžiui, jei patiriate daug streso, tai gali sukelti psichinės sveikatos problemų, tokių kaip nerimas ar depresija.

Kaip valdyti stresą?

Streso valdymas yra labai individualus dalykas, nes kiekvienas turime skirtingas gyvenimo patirtis bei stresą jaučiame skirtingai, tačiau kelis būdus, galite išbandyti visi, kurie padės lengviau išgyventi stresines situacijas.

• Kvėpavimo pratimai. Esant stresinei situacijai, raminančiai veikia kvėpavimo pratimai. Pavyzdžiui, lėtai pilnai iškvėpkite mintyse kartodami: ”iškvepiu nerimą” ir sulaikykite kvėpavimą kol suskaičiuosite iki trijų, tuomet lėtai įkvėpkite sau mintyse kartodami: „įkvepiu ramybę“, tokią seką pakartokite tris kartus.

• Savikontrolė. Tai, kaip reaguojate stresinėse situacijojse, tiesiogiai veikia jūsų streso lygį.

  1. Stenkitės savęs neįpareigoti, tuo ką jaučiate šiuo metu negalintys padaryti;

  2. Pasidalinkite atsakomybe;

  3. Prieš atsakydami suskaičiuokite mintyse bent iki 5;

  4. Pasitraukite iš „karštos“ situacijos, neprivalote priimti kito žmogaus blogų emocijų bei juolab atsakyti tuo pačiu.

• Fizinė sveikata. Rūpinkitės savo fizine sveikata - pakankamai išsimiegojus, būdami fiziškai aktyvūs, gerdami pakankamai vandens ir valgydami subalansuotą maistą lengviau valdysite stresą.

• Meditacija. Subalansuotos mintys padeda nurimti, jaustis energingiau bei emociškai stabiliau. Raskite ramią patogią vietą ir pakartokite sau: „Myliu, tai kuo esu. Myliu aplinką, kurioje gyvenu. Myliu tuos, kurie yra šalia. Myliu tai, ką veikiu ir esu laiminga/-as“.